Belgija šiandien garsėja ne tik traškiomis bulvytėmis, bet ir neabejotinai – belgišku šokoladu. Tai šalis, kurioje susipina šimtmečių patirtis, technologinė pažanga ir išskirtinė šokolado gamybos kultūra. Vienas ryškiausių šios tradicijos atstovų – „Leonidas ”, oficialus Belgijos karališkųjų rūmų šokolado tiekėjas. Šis titulas suteiktas neatsitiktinai – jį pelnė išskirtinė „Master Chocolatiers“ meistrystė ir pagarba kokybei. Tačiau kaip viskas prasidėjo?
Kaip karštas gėrimas virto šokoladu, kuriuo mėgaujasi visas pasaulis?
Dar XVII a., kai Ispanijos karalienė susituokė su Prancūzijos karaliumi, kakavos gėrimas ėmė plisti tarp Europos kilmingųjų. Prancūzijoje, valdant Liudvikui XIV, Paryžiuje duris atvėrė pirmoji karšto šokolado kavinė. Tuo metu Belgija buvo Ispanijos Nyderlandų karalystės dalis. Ispanai į Gentą atgabeno kakavos pupeles bei karšto šokolado tradiciją, kuri iš lėto tapo europine kultūra.
Antverpeno uostas tapo pagrindiniais kakavos vartais į Europą – iš čia pupelės keliavo į visą žemyną, o šokoladas buvo prieinamas tik aristokratams, nes kakavos pupelės augo tik Pietų Amerikoje ir buvo labai brangios.
Pramoninė revoliucija ir pirmoji šokolado plytelė
1828 m. olandas Van Houten išrado presavimo mašiną, kuri leido išgauti kakavos sviestą ir kakavos miltelius. 1847 m. britų kompanija „Fry & Sons“ pirmą kartą sumaišė šiuos ingredientus su cukrumi ir supylė į formas – gimė pirmoji šokolado plytelė. 1875 m. šveicaras Daniel Peter, bendradarbiaudamas su Henri Nestlé, sukūrė pienišką šokoladą, naudodamas kondensuotą pieną.
O Belgija? Belgijos šokolado kelias dar tik prasidėjo – bet jis netruko tapti pačiu reikšmingiausiu.
Pralinių gimimas ir belgiško šokolado inovacijos
XIX a. belgas farmacininkas sukūrė receptą, kuris pakeitė šokolado pasaulį – pralinę, t. y. šokoladą su įdaru. Iš pradžių jis šokoladu dengė vaistus, tačiau netrukus jo anūkui kilo idėja įdėti kažką gardesnio – grietinėlės įdarą. Taip 1912 m. buvo sukurta pirmoji tikra belgiška pralinė – šokoladas su švelniu, kreminiu vidumi.
Tuo pat metu belgai ištobulino ir šokolado rafinavimo procesą – kakavos masę jie sugebėjo susmulkinti iki 18 mikronų, žemiau nei žmogaus liežuvio receptoriai gali pajusti. Būtent todėl belgiškas šokoladas garsėja savo šilkine tekstūra ir nepriekaištingu tirpimu burnoje.
„Leonidas“ istorija: nuo pasaulinės parodos iki šokolado legendos
Leonidas Kestekides, graikų kilmės konditeris, dirbęs Italijoje ir JAV, 1910 m. dalyvavo Pasaulinėje parodoje Briuselyje, kur pelnė bronzos medalį už šokoladu dengtą vaisių želė. Čia jis sutiko savo meilę ir persikėlė į Gentą. 1913 m. laimėjęs aukso medalį Pasaulinėje parodoje Gente, jis atidarė pirmąją Leonidas šokolado parduotuvę. Taip prasidėjo legenda, kuri šiandien tęsiasi daugiau nei šimtmetį.
Belgiško šokolado kokybė ir „Leonidas“ paslaptis
Tikras belgiškas šokoladas pasižymi aukštu kakavos kiekiu – mažiausiai 43%, kai ES reikalavimas yra 35%. „Leonidas“ šokolade naudojama net 54% kakavos. Dar viena svarbi taisyklė – šokoladas turi būti gaminamas tik iš 100% gryno kakavos sviesto, be jokių augalinių riebalų. Palmių aliejus – griežtai neleidžiamas.
- 100% kakavos sviestas.
- Be palmių aliejaus.
- Mažiausiai 54% kakavos.
Būtent dėl to šokoladas tirpsta burnoje, nes kakavos sviesto tirpimo temperatūra – 34–35°C. O kitų riebalų tirpimo temperatūra aukštesnė, todėl įmaišius juos šokoladas netenka to šilkine tekstūra garsėjančio efekto.
Pasaulinė „Leonidas“ sėkmė
Daugiau nei 100 metų sėkmės, daugiau nei 1 200 parduotuvių visame pasaulyje ir buvimas 40-yje šalių. „Leonidas“ – tai ne tik garsusis Manon, bet ir sezoninės kolekcijos (Kalėdos, Velykos, Valentino diena), šokolado plytelės, batonėliai ir prabangios dovanos.
Apsilankykite „Leonidas“ šokolado parduotuvėje Vilniuje, Pilies g. 4, arba užsisakykite internetu – ir šis belgiškas šedevras pasieks jus tiesiai į namus.
